BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Siurprizas! Suaugusiųjų širdys augina naujas ląsteles


Buvo ilgai manyta, kad žmogaus
širdis, kaip ir smegenys, po gimimo negali auginti naujų ląstelių, nors šie
organai didėja. Mokslininkai pranešė apie pirmą įrodymą, kad naujos širdies
ląstelės gaminamos per visą gyvenimą, rašo LiveScience.com.

Širdies ląstelės
esant
25-erių per metus atsinaujina vienu procentu,
esant
75-erių - 0.45 proc.

“Manome, kad tai fundamentalus
perversmas moksle, - sakė
Ratan Bhardwaj (Ratanas Bhardvajus) iš Toronto
universiteto, - Atidarome duris ateities terapijai”. Pavyzdžiui, atradimas
galėtų padėti gydytojams sukurti gydymą širdies priepuolio padarytai žalai,
kuri anksčiau manyta esanti negrįžtama.

Mokslininkai prieš keletą metų pranešė, kad smegenų ląstelės taip pat
auga ir keičiasi iki pilnametystės.


Naujiena publikuojama naujausiame “Atgimime”.

Rodyk draugams

Pirmieji roboto-mokslininko darbai


Mokslininkai sukūrė idealų kolegą
– robotą, kuris atlieka šimtus kartojamų eksperimentų, praneša BBC. Robotas,
vardu Adamas, yra pirmoji mašina, kuri savarankiškai “atrado naujas mokslines
žinias”. Jis jau nustatė keleto mielių ląstelių genų vaidmenį ir sugeba
planuoti tolimesnius eksperimentus, kad patikrintų savo paties hipotezes.
Adamas gali atlikti iki tūkstančio eksperimentų per dieną.

Robotą sukūrusiai komandai
vadovavo Ross King (Rosas Kingas) iš kompiuterių mokslo padalinio Aberystwyth
universitete (Jungtinė Karalystė). Jis sako įsivaizduojąs, kad ateityje žmonės
mokslininkai turės daugiau laiko sudėtingesniems eksperimentams, o kolegos
robotai atlikts kasdieniškas ir reikalaujančias daug laiko užduotis. “Adamas
yra prototipas, bet po 10-20 metų tokios mašinos kaip ši galėtų būti dažnai
naudojamos laboratorijose”, - sakė profesorius King.

Duc Pham (Dukas Famas) iš Kardifo
universiteto Gamybos inžinerijos centro teigia, kad šis robotas labiau panašus
į jaunesnįjį laboratorijos asistentą nei į mokslininką: “Tik po ilgo laiko
kompiuteriai galės pakeisti žmones mokslininkus.”

Profesorius King atkreipė dėmesį, kad jo kolega robotas mokslines
išvadas sugeba išreikšti aiškiau nei žmonės. “Jis išreiškia savo išvadas
logiškai, - sakė jis, - Žmogaus kalba su visais niuansais negali būti
geriausias būdas perduoti mokslinius duomenis”. Ta pati mokslininkų komanda
kuria kitą, sudėtingesnę robotą mokslininkę, vardu Eve (Ieva), kuri skirta tikrinti naujus vaistus.



Naujiena parengta šiandienos “Atgimimui”.

Rodyk draugams

Labai karšta arbata gali sukelti gerklės vėžį


Irano mokslininkai sako, kad
karštos arbatos gėrimas gali sukelti gerklės vėžį, patardami žmonėms leisti
garuojančiam gėrimui atšalti prieš jį geriant, cituodamas Reuters rašo ABC
Science
.

Ankstesni tyrimai stemplės vėžį siejo su tabako ir alkoholio
vartojimu. Dabar paaiškėjo, kad deginantys gėrimai taip pat gali padėti
išsivystyti tokiems augliams. 

Žmonėms, kurie reguliariai geria arbatą palaukę mažiau nei dvi minutes nuo
užplikymo, vėžys gali išsivystyti penkis kartus dažniau nei tiems, kurie
palaukia keturias ar daugiau minučių, sako mokslininkai.



 Ši naujiena publikuota penktadienio “Atgimime”.

Rodyk draugams

Kaip dirba profesorius, alergiškas elektros prietaisams, net lempoms?

Nuo buvimo netoli elektros prietaisų, net lempų profesoriui skauda veidą. Sako, tam tikri elektromagnetiniai laukai. Kad liga visai išnyktų, jam patariama įsikurti miško vidury.

Bet jis nori gyventi arčiau civilizacijos, kad ir į miško trobelę panašiame ofise. Profesorius dirba mažame namuke Linčiopingo universiteto (Švedija) pastato kieme.

Nepasiekiamas mobiliuoju telefonu. Rašo ranka.

Šiandien buvo pirmoji jo paskaita apie aplinkos rizikas (environmental risks). Su dėstytoju susitikome įprastoje auditorijoje, kur mums dažniausiai vyksta paskaitos, ir nuėjome į medinį namuką vidiniame pastato kieme. Bordinį, kaip būdinga švedams. Nepanašu, kad ten galėtų būti kieno nors ofisas.

Name - nedidelis darbo kambarys ir auditorija, kur tilptų maždaug dešimt žmonių. Žiemą šiluma iš radiatorių po namą sklinda tada, kai jis būna tuščias.

Prieš įeinant profesorius išjungė elektrą name, o mes išjungėme mobiliuosius telefonus.

Įsitaisėme prie raudona staltiese apdengto stalo, kurio viduryje puikavosi žibalinė lempa. Tačiau užteko per langą sklindančios šviesos. Tuščios baltos lubos, lygiai tokios pat baltos sienos. Auditorijoje vietos tik tiek, kad išeitų atsitraukti kėdes prieš atsisėdant. Jokių skaidrių (kas jau neįprasta), tik kalbėjimas.  

Švedijoje tai įmanoma, o Lietuvoje - ar kas nors įsivaizduojate?

Rodyk draugams

Šunys (ne šimpanzės) panašiausi į žmones


Turime daug tokių pat genų kaip
šimpanzės, bet šunys gyveno su mumis taip ilgai ir buvo taip prijaukinti, kad
dabar gali tarnauti kaip modelis suprasti socialinį žmonių elgesį, rašo
Discovery News
. Bendradarbiavimas, prisirišimas prie žmonių, žodinio ir
neverbalinio bendravimo supratimas, gebėjimas pamėgdžioti yra tik saujelė
žmonių socialinio elgesio, kurį turi ir šunys. Jie tam tikru metu gali net
mąstyti kaip mes.

Mokslininkai mano, kad žmonės ir šunys supanašėjo dėl to, kad
per paskutinius 10-20 tūkst. metų prisitaikė prie tų pačių gyvenimo sąlygų.

Vienas geriausių pasaulyje šunų tyrinėtojų Jozsef Topal (Jozefas Topalas),
dirbantis Vengrijos mokslų akademijos Psichologijos institute, ir jo komanda
įrodinėja, kad šunys galėtų tarnauti kaip “naujos šimpanzės” lyginamosiose
studijose, skirtose atskleisti žmonių unikalumą.

Vienoje naujausių studijų Topal
ir jo kolegos mokė 16-os mėnesių vaikus ir subrendusius šunis pakartoti
įvairius veiksmus, išgirdus komandą “Padaryk tai!”. Jie turėjo suktis ratu,
šokinėti į viršų, šokinėti per lazdelę, įdėti ką nors į tarą, atnešti ką nors
savo šeimininkui ar tėvams ir pastumti lazdelę ant grindų. Šunys pasirodė ne
prasčiau nei vaikai.

 

Pakartotinės studijos pagrindžia idėją, kad šunys turi visus tris
pagrindinius socialinio elgesio tipus, kuriuos žmonės išvystė, kai prieš 6 mln.
metų atsiskyrė nuo beždžionių. Pirmasis yra socialumas – organizavimasis į
grupes, kurių nariai yra ištikimi vienas kitam bei sumažinę savo agresyvumą.
Antrasis yra darna, kai socialinių taisyklių laikymasis ir net rūpinimasis
vienas kito emocijomis padeda sustiprinti grupės vienybę. Trečiasis yra
konstruktyvi veikla, kai individai grupėje bendradarbiauja ir bendrauja, kad
pasiektų tikslų.



Naujiena publikuojama penktadienio “Atgimime”.

Rodyk draugams

Animacija gali padėti nustatyti autizmą


Mokslininkai teigia, kad stebėjimas, kaip pradedantis vaikščioti kūdikis
reaguoja į animaciją, galėtų padėti diagnozuoti autizmą, rašo BBC.

Kūdikiai
netrukus po gimimo paprastai pradeda kreipti dėmesį į judesius ir pasiima
informaciją iš signalų, kuriuos mato, tačiau autizmu sergantys vaikai dažnai to
nedaro.

Žurnale “Nature” publikuojamas tyrimas, kurį vykdant dvimečiams buvo
rodoma animacija su skirtingomis charakteristikomis. Autistai labiau susidomėję
judesiais, kurie animaciniuose filmukuose buvo susieti su garsais, pavyzdžiui,
plojimu.


Naujiena parengta šiandienos “Atgimimui”.

Rodyk draugams

Nanotechnologija CO2 paverčia kuru


Apšviestos saulės šviesa, titano
oksido nanotūbelės gali paversti anglies dioksidą į metaną, kuris gali būti
naudojamas kaip energijos šaltinis, rašo Discovery News. “Dabar daug kalbama
apie CO2 užkasimą žemėje, kas yra absurdiška, - sako Craig Grimes (Kreigas
Graimas) iš Pensilvanijos valstijos (JAV), - Vietoj to galime jį surinkti ir
naudojant saulės šviesą paversti kuru.”

Cilindruose laikomas metanas galėtų
būti pardavinėjamas panašiai kaip propanas ir naudojamas griliui arba dujų
viryklėms. Anglį deginančios elektrinės galėtų naudoti metaną šildyti vandeniui
ir gaminti daugiau elektros.

“Tai švarus ir darnus ciklas, kai turime saulę ir
vandenį”, - sako tyrime nedalyvavęs chemijos profesorius Kyoung-Shin Choi.


Naujiena publikuojama penktadienio “Atgimime”.

Rodyk draugams

Nanotechnologijos - naujasis asbestas?


Raginama apsaugoti darbuotojus
nuo nanotechnologijų rizikos

Australijos profesinės sąjungos
ir pramonė ragina skubiai įvesti reguliavimo mechanizmus, kad darbuotojai būtų
apsaugoti nuo nanotechnologijų keliamos rizikos, rašo ABC Science. Jie
Parlamente išreiškė susirūpinimą dėl galimos rizikos, kurią kelia  kai kurios nano medžiagos, įskaitant anglies
nanotūbeles. Jos jau naudojamos daugelyje produktų.

Ankstesni tyrimai įrodė,
kad nanotūbelės gali veikti kaip asbestas. Jos laboratoriniams gyvūnams sukėlė
mezoteliomą – krūtinplėvės ir pilvaplėvės vėžį.

2004-aisiais Jungtinės Karalystės
Karališkoji draugija ragino egzistuojančių chemikalų nano versijas įvertinti
kaip naujus chemikalus. To paties nori Australijos profesinių sąjungų tarybos
atstovas Steve Mullins (Stivas Mulinsas). “Yra ko pasimokyti iš asbesto
tragedijos, - sakė jis, - Kai nagrinėjame nanotechnologijas, reikia pažiūrėti į
praeitį ir pasimokyti iš klaidų, kurias padarėme.”

Mullins norėtų, jog
atsirastų visuomenei prieinamas nanotechnologijomis užsiimančių įmonių
registras ir pilnas žymėjimas, kad darbuotojai žinotų, jog dirba su galimai
pavojingomis nano medžiagomis.

Brian Power (Breinas Paveris) iš Australijos
Nano verslo forumo mano, kad 98 procentai nanotechnologijų yra saugios, bet
sutinka, kad darbuotojai turi būti apsaugoti nuo bet kokios rizikos.

Mokslininkai dar nežino, kaip aptikti ir sekti nanodaleles žmogaus kūne ir
aplinkoje.



Naujiena parengta vakar dienos “Atgimimui”.

Rodyk draugams

Lengviausia medžiaga stipresnė už nerūdijantį plieną


Mokslininkai
sukūrė medžiagą, kuri yra retesnė už orą, bet kai įelektrinama, akimirksniu
stipriai susitraukia ir virsta dirbtiniais raumenimis, praneša Discovery News.
Nepanašu, kad dirbtiniai raumenys bus naudojami galūnių protezams, tačiau šios
anglies nanotūbelės galėtų būti pritaikytos šviesos diodams, saulės elementams
ir kitiems produktams.

Naujasis
aerogelis yra mažiausio tankio mokslui žinoma medžiaga. Suspaudus nanotūbelės
dalis viena kryptimi, jos tampa stipresnės nei nerūdijantis plienas. Stumiamas
tinkama kryptimi aerogelis tampa tampresnis nei guma.


Naujasis aerogelis gali
funkcionuoti didelio diapazono temperatūrose – nuo 196-ių iki 1600-ų laipsnių
Celsijaus. Tai pakankamai šalta, kad suskystintų azotą, ir pakankamai karšta,
kad išlydytų geležį. Paradoksalu, kad kaitinant iki tam tikros ribos anglies
nanotūbelės tampa dar stipresnės.


Aerogelis turi ir kitą retą savybę: kai jis
tempiamas, jo tankis didėja – net 30 kartų daugiau nei gumos.


Dėl mažiau nei
volto elektros krūvio aerogelis padidėja 220 procentų. Anglies nanotūbelės
veikia kaip elektrodai, galintys perduoti elektrą.


 Naujiena parengta šios dienos “Atgimimui”.

Rodyk draugams

Nanotechnologijos: pavojinga tai, kas pažangu

Užsuku į “Discovery News”, o čia - lengvesnė už orą, bet stipresnė už plieną nano medžiaga. Skamba daug žadančiai. Ypač kai kalba apie jos panaudojimą šviesos diodams, saulės elementams.

Atsidarau ABC, o ten - lygiai tokia pat nuotrauka, tik naujiena kita. Australijos profsąjungos siekia apsaugoti darbuotojus nuo galimos nanotechnologijų keliamos rizikos ir reikalauja bent jau žymėjimo. Apie nano kalbama kaip apie naują asbestą arba GMO - galimų padarinių ir poveikio niekas nežino, net nežino, kaip jį tirti, tačiau produktai rinkoje jau sukasi.

Aš, pavyzdžiui, nešioju žieminius batus su nanotechnologija. Kai pirkau, žinojau tik
tiek, kad tai “Goretex” technologija - apsaugo nuo sušlapimo ir pan.
Kad “Goretex” yra vienas iš nano produktų, internete aptikau daug vėliau.
Ir ką turėčiau su tokiais batais daryti? Kažkaip ypatingai supakuoti ir išmesti, kad nanodalelės nepabėgtų į aplinką? Tačiau net mokslininkai nepasakytų, kaip. Ar mano batuose naudojama technologija patenka į tuos 2 gąsdinančius procentus, kurie gali veikti panašiai kaip asbestas?

Atrodo, kad tai, kas stipriausia, pažangiausia (super medžiagos, stebuklingi neperšlampantys batai), tuo pačiu gali būti ir pavojingiausia. 
 

 

Rodyk draugams