BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Vergai ir vergvaldžiai „Norfoje“

Mano draugė bendramintė, kolegė žurnalistė Džina Donauskaitė atliko labai gerą žurnalistinį tyrimą, kuris publikuojamas “Atgimime”. Siūlau paskaityti:

………………………………………

“Jei kas turite idealius darbuotojus ir neturite ką atleisti, informuokite, atvažiuosiu parodyti blogus. Apie išeitines net nesvajokite. Dėl Darbo inspekcijos mes turime vykdyti visus mūsų nurodymus ir darbo tvarkos taisykles galime keisti vienapusiškai. Jei nesugebate be triukšmo atleisti darbuotojo, vadinasi, ne savo kėdėje sėdite.” Tokią laiške neįvardyto prekybos tinklo savininko informaciją, pavadintą „savininko info”, miestų ir miestelių parduotuvių direktoriams persiuntė prekybos tinklo regionų vadovai.

„Atgimimas” gavo laišką, kurį savo pavaldiniams išsiuntė „Norfos” Kauno regiono vadovas Sigitas Naruševičius. Kad patikrintų, ar redakcijos gauta laiško kopija yra tikra, „Atgimimo” žurnalistė jam ir paskambino.

Sėdintis ne savo kėdėje

„Teisingai. Toks laiškas buvo persiųstas ir ten tikra tiesa parašyta. Darbo birža šiandien pilna žmonių. Nė viena normali įmonė nelaikys tinginių ir prasižengėlių”, - laiško tikrumą patvirtino S.Naruševičius. Darbo teisės ekspertės, Vilniaus universiteto docentės Daivos Petrylaitės teigimu, šiame laiške yra pateikiami „akivaizdžiai neteisėti” nurodymai pažeisti Darbo kodeksą. „Tai yra teisinis nihilizmas, laiško autoriui neegzistuoja jokie moralės ir teisės principai”, - sakė D.Petrylaitė. Kai mokslininkės nuomonę apie tai, kad tokiais nurodymais skatinama pažeisti Darbo kodeksą ir darbuotojų teises, pavyzdžiui, į išeitinę išmoką, „Atgimimas” perdavė S.Naruševičiui, šis atsakė: „Palaukite. O jūs Darbo kodeksą skaitėte? Koks normalus darbdavys tinginiams mokės išeitines?”

Prekybos įmonių asociacijos direktorius nepatikėjo savo akimis

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos, kurios narė yra „Norfa”, vykdomasis direktorius Marius Busilas, iš žurnalistės gavęs laišką, pirmiausia suabejojo jo tikrumu: „Ir aš, ir jūs žinote: internete tiek šiukšlių!” Patikinus, kad redakcija neskelbtų nepatikrintos informacijos ir laiškas yra tikras, pašnekovas nuomonės nepakeitė. „Manau, kad laiškas netikras. Sunku komentuoti. Gal tai yra kokia nors konfliktinė situacija ir kas nors nori įmonei pakenkti?” - svarstė jis.

Darbo inspektorius: ne mūsų kompetencija

„Matyt, laiško autorius jaučiasi kaip ponas Dievas. Jis tiesiog nesusidūrė su sankcijų taikymu”, - sakė teisininkė D.Petrylaitė.
Tačiau sankcijos darbdaviui - opus klausimas. Triukšmą sukėlusio parduotuvės direktoriaus ar vadovo kėdę darbdavys pajudins nesunkiai. Užtat pats verslo savininkas valstybei - per kietas riešutėlis. Darbo inspekcija sako negalinti suvaldyti panašių situacijų, nors yra įkurta, kad valstybiniu lygiu prižiūrėtų, ar žmogiškai ir pagal darbo įstatymus elgiasi darbdaviai. Darbo inspekcijos vyriausiojo darbo inspektoriaus Viliaus Mačiulaičio teigimu, klausimas, ar teisėtas yra atleidimo pagrindas, yra ne Darbo inspekcijos kompetencija. “Į darbo inspekcijos kompetenciją neįeina individualių darbo ginčų nagrinėjimas (išskyrus vienintelį atvejį - kai negarantuotos saugios darbo sąlygos). Anksčiau inspekcija yra bandžiusi aktyviai veikti tam tikrais atvejais, kad darbo ginčai turėdavo ir teisės pažeidimo aspektų, tačiau teismuose tokie inspekcijos sprendimai yra vienareikšmiškai panaikinami. Taip yra dėl to, kad Darbo kodeksas numato, jog jei darbuotojas nesutinka su būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimu, nušalinimu nuo darbo, atleidimu iš darbo, per vieną mėnesį nuo atitinkamo dokumento gavimo turi teisę kreiptis į teismą”, — sakė V.Mačiulaitis.
„Košmaras”, - taip „Atgimimui” Darbo inspekcijos atsakymą pakomentavo Vilniaus universiteto docentė Daiva Petrylaitė. Anot jos, tai, kad Darbo inspekcija atvejį traktuoja paviršutiniškai, neatleistina.
„Šis laiškas yra psichologinis teroras. Kai Darbo inspekcija tikrina darbuotojų darbo sąlygas, ji turi žiūrėti, ar darbovietėje yra gera psichologinė atmosfera. Yra net specialus ministro įsakymas, kad inspekcija turi tai daryti. Pagal šį laišką, „Norfoje” yra TOKS psichologinis smurtas!” - sakė ji.
Tačiau Vilius Mačiulaitis aiškino, kad Darbo inspekcija pati nevertina psichologinės atmosferos, o kontroliuoja, kaip ją vertina darbdavys, ar numato priemones problemoms pašalinti. “Jūs greičiausiai turite galvoje Psichosocialinių veiksnių vertinimo metodiką - ja vadovaujantis darbdavys turi įsivertinti, kokia yra būklė jo įmonėje. VDI tik tikrina, ar darbdavys šią pareigą vykdo - ar vertina ir identifikuoja problemas bei jas šalina. Šis procesas įeina į bendrą profesinės rizikos vertinimo mechanizmą.”, — sakė jis.

Gali grėsti ir baudžiamoji atsakomybė

Paklaustas, ar toks laiškas yra pakankamas pagrindas atlikti patikrinimą „Norfos” įmonėje, V.Mačiulaitis atsakė teigiamai. „Bet tas patikrinimas būtų labiau prevencinis. Ir pastaruoju metu prevencijai mes neturime nei daug laiko, nei žmonių, o dar gali mažėti finansavimas įstaigai”, - „Atgimimui” sakė jis. Anot V.Mačiulaičio, šiuo metu prevenciniai patikrinimai sudaro vos 11 procentų viso darbo tvarkos prižiūrėtojų inspektavimo. Darbo inspekcijoje visoje Lietuvoje dirba 43 inspektoriai teisininkai: “Čia su visais sergančiais, išėjusiais motinystės ir gimdymo atostogų toks skaičius”, - teigė V.Mačiulaitis.
„Čia nebent profesinės sąjungos atsiradimas įmonėje būtų išeitis”, - sakė jis.
Pasak V.Mačiulaičio, padėtis „Norfoje” yra „įdomi”. „Dėl tokio laiško čia galbūt galėtų pradėti veikti baudžiamoji teisė, kuri numato bausmes už nusikaltimo planavimą, ketinimą padaryti nusikaltimą, t.y. pažeisti Lietuvos įstatymus”, - svarstė jis. Ir pridūrė, kad, turėdami tokį laišką iš darbo priverstinai parašę prašymus išeiti, surežisuotai ir be išeitinių išmokų atleistieji darbuotojai galėtų nesunkiai apsiginti Teisme, iš darbdavio prisiteisti turtinės ir galbūt neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau tokiu atveju bylinėjimasis galėtų prasidėti tik po konkretaus įvykio - darbuotojo atleidimo. Taigi galima suprasti, kad valstybė apsaugoti savo piliečių tol, kol neteisėtas atleidimas dar neįvykęs, yra neįgali.

Darbuotojau, kapstykis pats

Taigi eiliniam darbuotojui belieka laukti, kol su juo susidoros, tikėtis, kad per atsitiktinumą toks laiškas pateks į jo rankas ir paskui bylinėtis už savo lėšas teisme. Pati inspekcija darbuotojams bylinėtis teisme, pavyzdžiui, parengti ieškinį, nepadeda. “Tai galėtų būti vertinama kaip interesų supainiojimas. Darbo inspekcija suteikia visokeriopas teisines konsultacijas, kurios gali padėti surašyti ieškinį.” — aiškino V.Mačiulaitis.
Tačiau D.Petrylaitės teigimu, atleistieji darbuotojai iš inspekcijos dažniausiai siunčiami į kairę, į dešinę arba į niekur. Anot jos, žmonės kartais ateina į Teisės kliniką - įstaigą, kur praktikuojasi teisės studentai, ir ten prašo pagalbos parašyti ieškinį arba bet kokios teisinės konsultacijos, kurią turėjo gauti Darbo inspekcijoje. Ateinantieji pasakoja, kad juos čia atsiuntė Darbo inspekcija. Ir pats V.Mačiulaitis neslepia — rekomenduoja ne tik VU Teisės kliniką, bet ir Mykolo Romerio universiteto Teisinės pagalbos centrą.
D.Petrylaitės manymu, žmonės, viena vertus, Lietuvoje negina savo teisių, kita vertus, neturi tam įgūdžių.
„Ar realu tikėtis, kad kiekvienas darbuotojas, sunkiu darbu uždirbantis vos per šešis šimtus litų per mėnesį ir turintis išmaitinti dar kelias burnas namie, puls ginti savo teisių? Jis juk bijos negauti ir tų minimalių pajamų. O ką jau kalbėti apie daugumą darbuotojų, kurie net nenutuokia, kokias teises jie apskritai turi? Gyvename ne tik ekonominės, bet ir moralinės krizės akivaizdoje, kai darbuotojas vėl pradeda panašėti į vergą. Įdomu, kokią vertę gali sukurti toks įbaugintas ir užguitas darbuotojas?” - sakė darbo teisės ekspertė.

Darbo politikos nėra

Lietuvos valstybėje, vykstant masiniams atleidimams, registruojamas tik bedarbių skaičius ir procentas. Išsamios darbo rinkos stebėsenos, arba vadinamojo monitoringo, nevykdo niekas. Lietuvos darbo biržos duomenimis, daugiausia darbuotojų atleidžiama šalių susitarimu (57 proc.). Nors atleidžiamas darbdavys pažymoje Darbo biržai privalo nurodyti, kokio dydžio išeitinę išmoką darbuotojui jis moka, ji teigia duomenų, kiek darbuotojų gauna, o kiek iš atleistųjų negauna jokių išeitinių išmokų, neturinti. „Apie darbuotojų atleidimo priežasčių ir sąlygų monitoringą šiandien mums belieka tik svajoti”, - sakė D.Petrylaitė.
Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkės Gražinos Gruzdienės teigimu, spaudimas išeiti savo noru darbovietėse šiandien milžiniškas ir daugybė darbuotojų palūžta. O dauguma šitaip atleistųjų ateityje neturės jokių galimybių pasinaudoti Europos globalizacijos fondo parama bedarbiams: parama neteikiama iš darbo išėjusiesiems savo noru.

Daiva Petrylaitė: „Tai - ne tik teisinė problema”

Kai verslo savininkas duoda akivaizdžiai neteisėtus nurodymus parduotuvių direktoriams, jie kaip darbdavio atstovai ne tik gali, bet ir privalo atsisakyti tokius nurodymus vykdyti. Mat jie yra įgalioti priimti darbuotojus, organizuoti jų darbą bei sudaryti tinkamas darbo sąlygas. Įvykdžius neteisėtus nurodymus jiems patiems grėstų administracinė atsakomybė už darbo įstatymų pažeidimą. Net moraline prasme nesuvokiama, kaip žmogus gali ryžtis tokių nurodymų įgyvendinimui. Žinoma, atsisakius vykdyti savininko nurodymus, ir pačiam direktoriui kyla grėsmė netekti darbo. Tuomet jau tektų inicijuoti teismo procesą ir įrodinėti, kad jis pasielgė teisingai ir pilietiškai, bei prisiteisti atitinkamą kompensaciją už patirtą turtinę bei neturtinę žalą. Taip turėtų elgtis kiekvienas sąžiningas įmonės vadovas ir pilietiškas mūsų visuomenės narys, bet čia susiduriame su tuo nelemtu lietuvišku mentalitetu „gerai, kol man gerai”.

Sujudo prekybos centrų darbuotojai

Tam, kad galėtų apsaugoti savo narius nuo psichologinio teroro, nepamatuoto darbo krūvio, neteisėtų atleidimų ir atlyginimų pjovimo, spalio viduryje profesinė sąjunga buvo įkurta ir „Norfoje”. Samdomų darbuotojų profesinė sąjunga vienija „Norfos”, „Iki” ir „Maximos” darbininkus. „Bet pagrindas daugiausia iš „Norfos”, iš čia žmonių buvo 32. Tai didžiosios „Norfos” Lazdijuose darbuotojai”, - pasakojo Jonas Kaveckis, „Norfos” apsaugos darbuotojas ir naujos profesinės sąjungos valdybos narys. Paklaustas, kuo galės darbuotojų atleidimo atveju padėti savo nariams profesinė sąjunga, jis tvirtino, kad bus siekiama bent jau to, kad darbuotojai nebūtų atleidžiami be jokių išeitinių išmokų. Kaip į darbuotojų atstovybę sureagavo darbdaviai, laikantys atleidžiamuosius „tinginiais ir prasižengėliais”? „Girdėjau, kad yra sutrikę ir šokiruoti, kaip toliau bus, nežinau”, - pokalbį baigė profesinės sąjungos valdybos narys J.Kaveckis.

Rodyk draugams

Imkis klimato teisingumo!

Esate kviečiamas dalyvauti sekančiame tarptautiniame Klimato Teisingumo Veiksmų susitikime spalio 15-18 dienomis Kopenhagoje, Danijoje.


Kada:
Šių metų spalio 15-18 dienomis (nuo ketvirtadienio iki sekmadienio)
Kur: Kopenhagoje, Danijoje
Registruotis el.paštu: climatesignup@gmail.com
Daugiau informacijos el.paštu: climatemeetinginfo@gmail.com
Jei reikia pakvietimo vizai gauti, rašykite:climatevisa@gmail.com

Šių metų gruodžio 6-ąją pasaulio vyriausybės atvyks į Kopenhagą dalyvauti penkioliktoje JT Klimato konferencijoje (COP-15). Tai bus didžiausias kada nors vykęs susitikimas dėl klimato kaitos. Tačiau ankstesnių susitikimų rezultatas buvo nieko daugiau nei įprastas verslas.
Judėjimas už klimato teisingumą pradėjo mobilizuotis ir planuoti, ką daryti Kopenhagoje. Naudodami tiesioginius veiksmus mes reikalausime grąžinti žmonių įtaką ir sieksime su klimato kaita susijusio teisingumo. Užtikrinsime, kad tie, kuriems klimato kaita pakenkė labiausiai ir tie, kurie grumiasi sunkiausiai, būtų išgirsti COP15. Bandysime pasaulio lyderius sustabdyti nuo klaidingų sprendimų skatinimo. Mes tikime, kad pasaulinis judėjimas už klimato teisingumą Kopenhagoje gruodį pasipriešins.

Mums reikia kartu vizualizuoti, kokia bus mūsų ateitis, jei pelną vertinsime labiau nei žmones.

Ankstesniuose susitikimuose buvo daug politinių diskusijų, sudarėme įvairias tarptautines darbo grupes, suformavome bendrą pagrindą, apsisprendėme dėl principų ir strateginių tikslų.
Mūsų pirmasis bendras pagrindas buvo Raginimas Veikti (angl. Call to Action), kuris prieinamas: www.climate-justice-action.org
Bandome susieti ir suvienyti klimato aktyvistus iš viso pasaulio, nepaisant kultūrinės įvairovės ir skirtingų gyvenamųjų vietų.
Kiekvieną, kas sutinka su mūsų Raginimu Veikti, darbo kartu principais ir strateginiais tikslais, kviečiame dalyvauti sekančiame Tarptautiniame klimato teisingumo veiksmų susitikime spalį.
Mūsų strateginiai tikslai:
• Skatinti ir stiprinti vietinių ir klimato kaitos paveiktų žmonių (įskaitant darbuotojus) teises ir balsus kovojant su klimato krize. Palaikyti turtingų industrializuotų šalių reparacijas ir ekologinės skolos grąžinimą pasaulio Pietums.
• Sukurti pasaulinį judėjimą už klimato teisingumą, kuris ragina imtis neatidėliotinų veiksmų, kad būtų išvengta klimato kaitos katastrofos.
• Pabrėžti lemiamą biologinės įvairovės reikšmę išgyvenant klimato krizę ir apginti visų rūšių egzistavimą.
• Demaskuoti klaidingų ir rinka paremtų “sprendimų” vaidmenį bei korporacijų dominavimą klimato derybose, kas pablogina klimato krizę.
• Pateikti alternatyvas, kurios gali būti realios ir teisingos priemonės įveikti klimato krizę.
• Pagerinti mūsų supratimą apie pagrindines socialines, ekologines, politines ir ekonomines klimato krizės priežastis, ir imtis jų einant link visiškos sistemiškos mūsų visuomenės transformacijos tuo pačiu metu.
Siekdamas šių tikslų, mūsų tinklas yra įsipareigojęs dirbti su pagarba, pasitikėjimu ir vieningumu. Paskutiniame susitikime sutarėme, kad mūsų principai dėl darbo kartu yra šie:
Vieningumas

Esame stipresni kartu. Naudosime bendrą platformą savo pastangoms koordinuoti ir dirbsime kartu, pripažindami mūsų įvairovę.

Esame tarptautinis judėjimas ir praktikuosimės solidarumą.

Pagarba

Tinkle yra daug grupių su skirtingomis nuomonėmis ir taktikomis. Gerbsime šią įvairovę.

Nė vienas judėjimo narys nenaudos judėjimo, kad kritikuotų kitus narius ar atsiribotų nuo jų.

Pasitikėjimas

Judėjimas darys tik tokius viešus pareiškimus, dėl kurių buvo susitarta judėjime.
Judėjimo nariai nenaudos kitų narių veiksmų siekdami savo tikslų be išankstinio susitarimo.

Raginame visus planetos žmones mobilizuotis ir imtis veiksmų prieš pagrindines klimato kaitos priežastis bei svarbiausius atsakingus jų atstovus - ir Kopenhagoje, ir visame pasaulyje. Kviečiame jus visus į sekantį tarptautinį planavimo susitikimą, spalį vyksiantį Kopenhagoje.
Vėlgi, registruokitės el.paštu climatesignup@gmail.com (Jeigu jums reikia apgyvendinimo arba vertimo, praneškite apie tai el.laiške), dėl daugiau informacijos rašykite: climatemeetinginfo@gmail.com
Jeigu jums reikia vizos, galime atsiųsti pakvietimo laišką. Rašykite: visa@climate-justice-action.org

Dėl būsimo susitikimo tikslų ir darbotvarkės šiuo metu diskutuojama. Jei norite įsitraukti į diskusijas, užsiregistruokite į proceso darbo grupę: http://our-kitchen.org/mailman/listinfo/process.cja

Pasimatysime Kopenhagoje!

Versta iš:
http://www.climate-justice-action.org/news/2009/08/17/6th-international-meeting-for-climate-justice-action/

SVARBU: Žmonėms iš Lietuvos yra galimybė gauti finansavimą kelionei (apgyvendinimas siūlomas nemokamai, už veganišką maistą bus siūloma susimokėti tam tikrą sumą, bet jei negalite, galite nemokėti nė cento ) į Kopenhagą iš “European Youth for Action” (EYFA). Kreiptis: cop15@eyfa.org.

Tai kas su manim į Kopenhagą? Aš vyksiu iš Švedijos, Linčiopingo, kur dabar studijuoju, bet norėčiau, kad lietuvių nuomonė susitikime būtų labiau atspindėta.

Rodyk draugams

Chemikalas iš greito maisto pakuotės - žmogaus kraujyje

Dar viena priežastis nevalgyti greito maisto kavinėse.

Kai kurių bulvių traškučių pakelių danga, atrodo, irgi atspari riebalams. Bet mes neatsparūs visiems neigiamiems poveikiams, kurių mokslas dar nespėjo įrodyti. Žodžiu, saugokitės visų riebalams atsparių pakuočių!

O čia visa žinutė iš “Atgimimo”:

Vis daugiau chemikalų randama žmogaus kraujyje. Nauja studija prie jų prideda junginį, kuris padaro maisto pakuotę atsparią riebalams, rašo Discovery News.

Vadinami diPAP (angl. polyfluoroalkyl phosphoric acid diesters), šie chemikalai yra gana nauji ir mokslininkai nežino, ar jie žalingi žmogaus sveikatai. Tačiau diPAP išsiskaido į kitą nerimą keliantį chemikalą, vadinamą PFOA, kuris gali būti kancerogeninis.

Nauja studija prisideda prie srities, tyrinėjančios perfluorochemines medžiagas (PFC). PFOA ir PFOS yra pagrindiniai šios srities tiriami junginai. PFOA ir PFOS yra atsparūs aliejui ir vandeniui, dėl ko jie idealūs naudoti tapetų, nepridegančių keptuvių dangai, mikrobangų krosnelėse naudojamoms kukurūzų spragėsių pakuotėms, drabužiams, elektronikai, picos dėžėms ir kt. Šie junginiai patenka į aplinką, mūsų maistą ir kūnus.

Mokslininkai rado perfluorochemikalų kiekviename žmogaus kraujo mėginyje, kurį tyrė, dažnai santykinai didelėmis dozėmis, sako Toronto universiteto chemikas Scott Mabury (Skotas Maburis). Eksperimentuose su gyvūnais šie chemikalai buvo susieti su vėžiu, vystymosi problemomis ir kt.

Mabury tyrinėjo mokslo pražiūrėtą pirmtaką diPAP, kuris naudojamas tam, kad maisto pakuotė būtų atspari riebalams. Šie chemikalai buvo sukurti taip, kad priliptų prie popieriaus, bet mokslininkas įtarė, kad jie iš pakuočių išsiskiria į maistą. Jis analizavo 20 dešimties žmonių kraujo mėginius.

Rezultatai parodė, kad diPAP kraujyje buvo tiek pat daug kaip ir PFOA.

Tai pirmas kartas, kai šių chemikalų rasta žmogaus kūne. Mabury sako, kad diPAP prisideda prie didelės dalies PFOA, randamo žmogaus kraujyje – galbūt 10 procentų ar daugiau. “Negana to, - sako Mabury, - skilimo proceso viduryje susidaro molekulės, kurios, kaip rodo eksperimentai, yra 10 tūkst. kartų toksiškesnės nei pats PFOA”.

Mokslininkai taip pat rado diPAP nutekamojo vandens nuosėdose ir popieriaus masėje. Tai gali reikšti, kad šie chemikalai taip pat patenka į vandens tiekimo sistemą ir fermų laukus.


Rodyk draugams

Rojus prarastas: salos gyventojai ruošiasi tvanui

Maldyvai buvo pirmoji tauta pasaulyje, atidariusi ambasadą virtualioje saloje ”Second life”. Kas prasidėjo kaip triukas, per artimiausius dešimtmečius gali virsti tragiška realybe, kai kylantis jūrų lygis sumažintų visą šalį iki virtualios valstybės, rašo Newscientist.

Šylantis klimatas jau turėjo padarinių: vis daugiau ir daugiau salų nuolat pranyksta, keliai ir namai griūva į vandenį, kokosų palmės paplaunamos, gruntinis vanduo tapo toks užterštas jūros vandeniu, kad daugelyje salų jo nebeįmanoma gerti.

Pagrindiniai klimato kaitos modeliai prognozuoja, kad kylantis jūrų lygis padarys Maldyvų salas nebegyvenamomis iki 2070-ųjų, 2050-ųjų ar net 2030-ųjų. Tačiau Maldyvai nežada pasiduoti be kovos ir kuria ambicingą salų atkūrimo planą – planuoja atkurti koralinius rifus (jie apsaugo salas) ir pakrančių augmeniją.

Ironiška, kad ankstesni bandymai spręsti šias problemas jas tik pablogindavo.

Naujiena publikuota “Atgimime”.

Rodyk draugams

Keliai pražudo daugiau nei maliarija

Besivystančiame pasaulyje daugiau žmonių kasmet miršta nuo nelaimingų eismo įvykių negu nuo maliarijos, bet problema ignoruojama pagalbos grupių ir institucijų, rašoma naujoje studijoje, cituodamas Reuters praneša ABC Science. Studijoje, atliktoje Pasaulio kelių saugumo komisijos, daroma išvada, kad jei tarp 2010-ųjų ir 2020-ųjų kelių gerinimui, kampanijoms didinti visuomenės sąmoningumą ir eismo politikai pasaulyje būtų išleista 300 mln. JAV dolerių (apie 750 mln. litų), tai išgelbėtų 5 mln. gyvybių.

Dabar pasaulyje nuo nelaimingų atsitikimų kasmet miršta 1.3 mln. žmonių. Dauguma jų – šalyse, kur pajamos vidutinės arba mažos. Prognozuojama, kad šis skaičius iki 2020-ųjų išaugs iki 1.9 milijono. Palyginimui – dėl maliarijos per metus miršta milijonas žmonių, 90 proc. iš jų – Afrikoje.

Ataskaita ragina Jungtines Tautas vykdyti kampaniją, kad iki 2020-ųjų sumažintų mirčių skaičių keliuose mažiau milijono. Daugelio neturtingų Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos šalių keliai yra užpildyti senais automobiliais, sunkvežimiais ir autobusais, eksportuotais iš turtingesnių šalių, kai dėl griežtesnių aplinkosaugos ir saugumo reguliavimų nebegalima jais važinėti. Remiantis tyrimu, būtent nelaimingi atsitikimai keliuose visame pasaulyje yra pagrindinė 10-24 metų žmonių mirčių priežastis. Manoma, kad besivystančiose šalyse iki 2014-ųjų tai taps pagrindine 5-14 metų vaikų priežastimi, pralenkiančia prastą mitybą ir infekcines ligas.

Naujiena publikuota “Atgimime”.

Rodyk draugams

Vitaminai panaikina treniruočių naudą

Vitaminų naudojimas po treniruotės gali panaikinti kai kuriuos naudingus jos rezultatus, rašo BBC. Manoma, kad antioksidantai, tokie kaip vitaminas C ir E, panaikina laisvuosius radikalus, kurie prisideda prie vėžio, širdies ligų, senėjimo. Bet vokiečių mokslininkai įrodė, kad laisvieji radikalai gali turėti teigiamo poveikio kūnui padidindami jo jautrumą insulinui. Jis prarandamas sergant antrojo tipo diabetu. Antioksidantai teigiamą laisvųjų radikalų poveikį užblokuojama.

Laisvųjų radikalų lygis nepakito vyrų, kurie gėrė vitaminų C ir E papildus, kūnuose. Tuo tarpu nenaudojusiems vitaminų jis pakilo. Po mėnesio intensyvių treniruočių jautrumą insulinui atgavo tik nenaudojusieji papildų. Tų, kurie naudojo papildus, medžiagų apykaita buvo prastesnė. Treniruočių biochemijos dėstytoja dr. Sarah Aldred (Sara Aldred) iš Birmingamo universiteto Sporto ir treniruočių mokslo padalinio sako: ”Tai nereiškia, kad antioksidantai, tokie kaip vitaminas A ir C yra mums žalingi. Tai reiškia, kad kartais reikia apgalvoti, ar jų naudojimas iš tiesų naudingas.”

Naujiena publikuota “Atgimime”.

Rodyk draugams

Dirbtiniai medžiai galėtų atvėsinti planetą

Taip teigia naujos CO2 surinkimo technologijos kūrėjai. Anglies dvideginio surinkimas ir saugojimas (angl. “CO2 capture and storage”) padeda pagerinti naftos kokybę, išgauti neva švarią anglį, taigi tik dar labiau atitolinti veiksmus, skirtus kovai su klimato kaita. Šią technologiją, kurios aprašymas (vertimas iš “Discovery News”) pateikiamas žemiau, matau kaip dar vieną “pagalbą”, leidžiančią naftos kompanijoms pasakyti: “Nereikia atsisakyti iškastinio kuro, su klimato kaita susidorosime kitaip.” Kitaip tariant, paraginti ir toliau laimingai teršti.

Nauja medžių rūšis galėtų atvėsinti planetą pašalindama pagrindines šiltnamio efektą sukeliančias dujas
iš atmosferos, rašo Discovery News. Tai, ką mokslininkai vadina dirbtiniais medžiais, iš tikro yra bokštai, užpildyti įvairiomis medžiagomis, kurios adsorbuoja (sugeria į kietuosius kūnus) anglies dvideginį (CO2) iš oro. Jie galėtų būti pagrindinis būdas sumažinti klimato kaitą – jei pasirodytų pelningi.

Kompanijos „Pasaulinės tyrimų technologijos“ (angl. „Global Research Technologies” (GRT)) dirbtinių medžių pagrindas yra aplinkai draugiška derva. Šarminė derva reaguoja su rūgštiniu anglies dvideginiu, išlaikydama jį reikiamoje vietoje. Po valandos ore derva būna pilnai prisotinta anglies dvideginio. Jis įsigeria į sausą dervą. Vanduo padeda anglies dvideginiui išsiskirti. Tada CO2 surenkamas ir saugojamas. Dervos sausinimas leidžia ciklą kartoti neribotą laiką.

Naftos ir gamtinių dujų kompanijos yra turbūt didžiausi dirbtinių medžių pirkėjai. Naftos kompanijos
pumpuoja CO2 po žeme, kad padidintų slėgį ir priverstų naftą iškilti į viršų. Gazuoto vandens gėrimų ir automobilių dalių valymo industrijoms taip pat reikia koncentruoto CO2. Dirbtinių medžių privalumas yra tas, kad jie gali būti patalpinti šalia bet kurios gamyklos, kuriai reikia CO2. Anglies dvideginio tada nereikėtų transportuoti.

Naujiena publikuota “Atgimime”.

Rodyk draugams

Tradicijos gali pažaboti klimato kaitą

Vietiniai žmonės iš viso pasaulio turi pranešimą šylančiai planetai: čiabuvių tradicijos gali būti
veiksmingas ginklas prieš klimato kaitą, rašo ABC Science. Ištobulinti šios
žinios, tikėdamiesi, kad ji gali būti pagrindinė tarptautiniuose susitarimuose
dėl klimato kaitos, Aliaskoje (JAV) susirinko 400 vietinių žmonių iš 80 tautų.

“Nenorime būti matomi tik kaip bejėgės klimato kaitos aukos, - sako inupiatų čiabuvė iš Nome miesto
Aliaskoje Patricia Cochran, kuri pirmininkauja “Pasauliniam vietinių žmonių susitikimui dėl klimato kaitos”, - Mūsų konferencija yra įkvėpta noro tapti lyderiais dėl klimato kaitos.”

Ji sako, kad čiabuvių tradicijos keičiasi, atkreipdama dėmesį, kad vietiniai žmonės visada prisitaikydavo prie besikeičiančios ir dažnai žiaurios aplinkos. Pavyzdžiui, kai ledu aptraukti regionai šiltėja, Aliaskos inuitai, naudoję modernias sniego mašinas, grįžta prie tradicinių šunų rogių. “Žmonės išeina su sniego mašinomis, įkrinta po ledu ir nebegrįžta, - sako ji, - Bet rogių šunys atskiria, kai ledas nesaugus… Ir daug lengviau juos išmaitinti nei mokėti už dujas, kurių kaina daugelyje mūsų kaimų yra aukšta”.

Kai manoma, jog čiabuviai pajus klimato kaitos poveikį labiausiai ir pirmieji, nors prie jo prisidėjo mažiausiai, jų tradicinės žinios padeda jiems susidoroti su pokyčiais, sako susitikimo rėmėjas Sam Johnson iš Jungtinių Tautų universiteto. Tam, kad prisitaikytų prie sumažėjusio kritulių kiekio ir padažnėjusių miškų gaisrų, Baka genties pigmėjai Kamerūne ir Bambendzele Konge, Afrikoje išvystė naujas žvejojimo ir medžiojimo technikas.

Susitikimo dalyviai planuoja sukurti deklaraciją, kuri reikalautų, kad pasaulio vyriausybės įtrauktų
vietinius žmones – apie 6 proc. pasaulio populiacijos į kiekvieną naują susitarimą dėl klimato kaitos.

Naujiena publikuota “Atgimime”.

Rodyk draugams

Žuvys valant naftą iki šiol niekam nerūpėjo


Paviršiaus valymas po naftos išsiliejimų ignoruoja žuvis

Paukščiai labai nukenčia nuo
naftos išsiliejimų, tačiau ne ką mažiau nukenčia ir žuvys, rašo Discovery News.
Chemikalai, dažnai naudojami išvalyti vandenį po naftos išsiliejimų padaro
naftą daug nuodingesnę žuvims, ypač ikrams ir jaunoms žuvims.

Dėl naujo tyrimo sprendimai, kaip
geriausia išvalyti vandenį po išsiliejimų, atrodo dar komplikuotesni ir
kontraversiškesni. “Kai galima matyti riziką paviršiuje, įvertinti ją žemiau
paviršiaus yra daug sunkiau”, - sako žuvų toksikologas Peter Hodson iš
Karalienės universiteto Kingstone (Kanada).

Nafta ir vanduo paprastai
nesimaišo. Kai nafta išsilieja, ji sklinda per vandens paviršių. Vienas būdas
naftai išvalyti yra nugriebti ją nuo vandens paviršiaus, nors net geriausia
valymo įranga palieka daug naftos.

Kitas būdas pašalinti naftą yra išsklaidymo
reagentas. Naudojant šią medžiagą, kurios pagrindas yra dezinfekavimo
priemonės, nafta išsiskaido į smulkius lašelius, kurie gali maišytis su
vandeniu, ir išsisklaido į gilesnius sluoksnius. Povandeninės srovės teoriškai
gali atskiesti naftą ir sumažinti jos pavojų aplinkai. Išsklaidymas apsaugo
paviršiuje gyvenančius gyvūnus, pavyzdžiui, paukščius ir ūdras. Tačiau kai
nafta slenka žemyn, ji leidžiasi ant žuvų ir ikrų, kurie yra paviršiuje arba
nusėdę dugne.

Kad išsiaiškintų, kiek išsklaidyta nafta gali būti pavojinga žuvims,
Hodson ir jo kolegos atliko seriją laboratorijos eksperimentų, simuliuodami
užterštus ežerus.

Jų analizė parodė, kad dėl išsklaidymo reagento padaugėja
angliavandenilių, kurie gali paveikti žuvis. Dėl šios papildomos dozės nafta
tampa šimtą kartų pavojingesnė gyvūnams. Išsisklaidžiusi nafta nenužudo daug
žuvų, bet nužudo ikrus prieš jiems išsiritant arba žuvų jaunikliai išsigimsta.




Šita naujiena man buvo tikras atradimas. Keista, kad tik dabar susirūpinta patikrinti, kaip toks naftos valymas gali pakenkti žuvims, kai naftos išsiliejinėjo ir buvo valoma jau daugybę metų.

O naftos kompanijos, atrodo, tik plauna akis įtikinėjimu, kad yra socialiai atsakingos. Štai, pavyzdžiui, “Shell”, kuri nuo 1998-ųjų kasmet spausdina “Darnaus vystymosi ataskaitas” (angl. Sustainability reports), neseniai pranešė, kad nebeinvestuos į atsinaujinančią energetiką.



Naujieną parengiau šiandienos “Atgimimui”.

Rodyk draugams

Viščiukai moka skaičiuoti


Mokslininkai patvirtino, kad
viščiukai protingi

Nauja studija teigia, kad
viščiukai ne tik mieli – jie taip pat gerai pasikaustę matematikoje, rašo
Discovery News
.

Tai pirmasis įrodymas, kad tokie jauni gyvūnai turi aritmetinių
gebėjimų.

Viščiukai gali skaičiuoti iki penkių.

Tam, kad viščiukai priprastų prie eksperimento objektų, Italijos
mokslininkai augino juos su penkiais geltonais žaislų kamuoliukais, kuriuos šie
pripažino kaip šeimos narius. Viščiukai paprastai veržiasi link didesnės grupės
objektų, tikėtina, dėl priklausomybės nuo kitų.

Atliekant sudėtingiausią testą, viščiukai turėjo sekti kamuoliukų skaičių sudėdami arba atimdami, kai
kamuoliukai buvo perkėlinėjami nuo vienos pertvaros link kitos atskirai ar po
kelis. Nepaisant kamuoliukų dingimo, viščiukai spontaniškai pasirinkdavo
pertvarą, slepiančią daugiau žaislų.




Naujiena publikuojama naujausiame “Atgimimo” numeryje.

Rodyk draugams

←senesni