BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Vergai ir vergvaldžiai „Norfoje“

Mano draugė bendramintė, kolegė žurnalistė Džina Donauskaitė atliko labai gerą žurnalistinį tyrimą, kuris publikuojamas “Atgimime”. Siūlau paskaityti:

………………………………………

“Jei kas turite idealius darbuotojus ir neturite ką atleisti, informuokite, atvažiuosiu parodyti blogus. Apie išeitines net nesvajokite. Dėl Darbo inspekcijos mes turime vykdyti visus mūsų nurodymus ir darbo tvarkos taisykles galime keisti vienapusiškai. Jei nesugebate be triukšmo atleisti darbuotojo, vadinasi, ne savo kėdėje sėdite.” Tokią laiške neįvardyto prekybos tinklo savininko informaciją, pavadintą „savininko info”, miestų ir miestelių parduotuvių direktoriams persiuntė prekybos tinklo regionų vadovai.

„Atgimimas” gavo laišką, kurį savo pavaldiniams išsiuntė „Norfos” Kauno regiono vadovas Sigitas Naruševičius. Kad patikrintų, ar redakcijos gauta laiško kopija yra tikra, „Atgimimo” žurnalistė jam ir paskambino.

Sėdintis ne savo kėdėje

„Teisingai. Toks laiškas buvo persiųstas ir ten tikra tiesa parašyta. Darbo birža šiandien pilna žmonių. Nė viena normali įmonė nelaikys tinginių ir prasižengėlių”, - laiško tikrumą patvirtino S.Naruševičius. Darbo teisės ekspertės, Vilniaus universiteto docentės Daivos Petrylaitės teigimu, šiame laiške yra pateikiami „akivaizdžiai neteisėti” nurodymai pažeisti Darbo kodeksą. „Tai yra teisinis nihilizmas, laiško autoriui neegzistuoja jokie moralės ir teisės principai”, - sakė D.Petrylaitė. Kai mokslininkės nuomonę apie tai, kad tokiais nurodymais skatinama pažeisti Darbo kodeksą ir darbuotojų teises, pavyzdžiui, į išeitinę išmoką, „Atgimimas” perdavė S.Naruševičiui, šis atsakė: „Palaukite. O jūs Darbo kodeksą skaitėte? Koks normalus darbdavys tinginiams mokės išeitines?”

Prekybos įmonių asociacijos direktorius nepatikėjo savo akimis

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos, kurios narė yra „Norfa”, vykdomasis direktorius Marius Busilas, iš žurnalistės gavęs laišką, pirmiausia suabejojo jo tikrumu: „Ir aš, ir jūs žinote: internete tiek šiukšlių!” Patikinus, kad redakcija neskelbtų nepatikrintos informacijos ir laiškas yra tikras, pašnekovas nuomonės nepakeitė. „Manau, kad laiškas netikras. Sunku komentuoti. Gal tai yra kokia nors konfliktinė situacija ir kas nors nori įmonei pakenkti?” - svarstė jis.

Darbo inspektorius: ne mūsų kompetencija

„Matyt, laiško autorius jaučiasi kaip ponas Dievas. Jis tiesiog nesusidūrė su sankcijų taikymu”, - sakė teisininkė D.Petrylaitė.
Tačiau sankcijos darbdaviui - opus klausimas. Triukšmą sukėlusio parduotuvės direktoriaus ar vadovo kėdę darbdavys pajudins nesunkiai. Užtat pats verslo savininkas valstybei - per kietas riešutėlis. Darbo inspekcija sako negalinti suvaldyti panašių situacijų, nors yra įkurta, kad valstybiniu lygiu prižiūrėtų, ar žmogiškai ir pagal darbo įstatymus elgiasi darbdaviai. Darbo inspekcijos vyriausiojo darbo inspektoriaus Viliaus Mačiulaičio teigimu, klausimas, ar teisėtas yra atleidimo pagrindas, yra ne Darbo inspekcijos kompetencija. “Į darbo inspekcijos kompetenciją neįeina individualių darbo ginčų nagrinėjimas (išskyrus vienintelį atvejį - kai negarantuotos saugios darbo sąlygos). Anksčiau inspekcija yra bandžiusi aktyviai veikti tam tikrais atvejais, kad darbo ginčai turėdavo ir teisės pažeidimo aspektų, tačiau teismuose tokie inspekcijos sprendimai yra vienareikšmiškai panaikinami. Taip yra dėl to, kad Darbo kodeksas numato, jog jei darbuotojas nesutinka su būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimu, nušalinimu nuo darbo, atleidimu iš darbo, per vieną mėnesį nuo atitinkamo dokumento gavimo turi teisę kreiptis į teismą”, — sakė V.Mačiulaitis.
„Košmaras”, - taip „Atgimimui” Darbo inspekcijos atsakymą pakomentavo Vilniaus universiteto docentė Daiva Petrylaitė. Anot jos, tai, kad Darbo inspekcija atvejį traktuoja paviršutiniškai, neatleistina.
„Šis laiškas yra psichologinis teroras. Kai Darbo inspekcija tikrina darbuotojų darbo sąlygas, ji turi žiūrėti, ar darbovietėje yra gera psichologinė atmosfera. Yra net specialus ministro įsakymas, kad inspekcija turi tai daryti. Pagal šį laišką, „Norfoje” yra TOKS psichologinis smurtas!” - sakė ji.
Tačiau Vilius Mačiulaitis aiškino, kad Darbo inspekcija pati nevertina psichologinės atmosferos, o kontroliuoja, kaip ją vertina darbdavys, ar numato priemones problemoms pašalinti. “Jūs greičiausiai turite galvoje Psichosocialinių veiksnių vertinimo metodiką - ja vadovaujantis darbdavys turi įsivertinti, kokia yra būklė jo įmonėje. VDI tik tikrina, ar darbdavys šią pareigą vykdo - ar vertina ir identifikuoja problemas bei jas šalina. Šis procesas įeina į bendrą profesinės rizikos vertinimo mechanizmą.”, — sakė jis.

Gali grėsti ir baudžiamoji atsakomybė

Paklaustas, ar toks laiškas yra pakankamas pagrindas atlikti patikrinimą „Norfos” įmonėje, V.Mačiulaitis atsakė teigiamai. „Bet tas patikrinimas būtų labiau prevencinis. Ir pastaruoju metu prevencijai mes neturime nei daug laiko, nei žmonių, o dar gali mažėti finansavimas įstaigai”, - „Atgimimui” sakė jis. Anot V.Mačiulaičio, šiuo metu prevenciniai patikrinimai sudaro vos 11 procentų viso darbo tvarkos prižiūrėtojų inspektavimo. Darbo inspekcijoje visoje Lietuvoje dirba 43 inspektoriai teisininkai: “Čia su visais sergančiais, išėjusiais motinystės ir gimdymo atostogų toks skaičius”, - teigė V.Mačiulaitis.
„Čia nebent profesinės sąjungos atsiradimas įmonėje būtų išeitis”, - sakė jis.
Pasak V.Mačiulaičio, padėtis „Norfoje” yra „įdomi”. „Dėl tokio laiško čia galbūt galėtų pradėti veikti baudžiamoji teisė, kuri numato bausmes už nusikaltimo planavimą, ketinimą padaryti nusikaltimą, t.y. pažeisti Lietuvos įstatymus”, - svarstė jis. Ir pridūrė, kad, turėdami tokį laišką iš darbo priverstinai parašę prašymus išeiti, surežisuotai ir be išeitinių išmokų atleistieji darbuotojai galėtų nesunkiai apsiginti Teisme, iš darbdavio prisiteisti turtinės ir galbūt neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau tokiu atveju bylinėjimasis galėtų prasidėti tik po konkretaus įvykio - darbuotojo atleidimo. Taigi galima suprasti, kad valstybė apsaugoti savo piliečių tol, kol neteisėtas atleidimas dar neįvykęs, yra neįgali.

Darbuotojau, kapstykis pats

Taigi eiliniam darbuotojui belieka laukti, kol su juo susidoros, tikėtis, kad per atsitiktinumą toks laiškas pateks į jo rankas ir paskui bylinėtis už savo lėšas teisme. Pati inspekcija darbuotojams bylinėtis teisme, pavyzdžiui, parengti ieškinį, nepadeda. “Tai galėtų būti vertinama kaip interesų supainiojimas. Darbo inspekcija suteikia visokeriopas teisines konsultacijas, kurios gali padėti surašyti ieškinį.” — aiškino V.Mačiulaitis.
Tačiau D.Petrylaitės teigimu, atleistieji darbuotojai iš inspekcijos dažniausiai siunčiami į kairę, į dešinę arba į niekur. Anot jos, žmonės kartais ateina į Teisės kliniką - įstaigą, kur praktikuojasi teisės studentai, ir ten prašo pagalbos parašyti ieškinį arba bet kokios teisinės konsultacijos, kurią turėjo gauti Darbo inspekcijoje. Ateinantieji pasakoja, kad juos čia atsiuntė Darbo inspekcija. Ir pats V.Mačiulaitis neslepia — rekomenduoja ne tik VU Teisės kliniką, bet ir Mykolo Romerio universiteto Teisinės pagalbos centrą.
D.Petrylaitės manymu, žmonės, viena vertus, Lietuvoje negina savo teisių, kita vertus, neturi tam įgūdžių.
„Ar realu tikėtis, kad kiekvienas darbuotojas, sunkiu darbu uždirbantis vos per šešis šimtus litų per mėnesį ir turintis išmaitinti dar kelias burnas namie, puls ginti savo teisių? Jis juk bijos negauti ir tų minimalių pajamų. O ką jau kalbėti apie daugumą darbuotojų, kurie net nenutuokia, kokias teises jie apskritai turi? Gyvename ne tik ekonominės, bet ir moralinės krizės akivaizdoje, kai darbuotojas vėl pradeda panašėti į vergą. Įdomu, kokią vertę gali sukurti toks įbaugintas ir užguitas darbuotojas?” - sakė darbo teisės ekspertė.

Darbo politikos nėra

Lietuvos valstybėje, vykstant masiniams atleidimams, registruojamas tik bedarbių skaičius ir procentas. Išsamios darbo rinkos stebėsenos, arba vadinamojo monitoringo, nevykdo niekas. Lietuvos darbo biržos duomenimis, daugiausia darbuotojų atleidžiama šalių susitarimu (57 proc.). Nors atleidžiamas darbdavys pažymoje Darbo biržai privalo nurodyti, kokio dydžio išeitinę išmoką darbuotojui jis moka, ji teigia duomenų, kiek darbuotojų gauna, o kiek iš atleistųjų negauna jokių išeitinių išmokų, neturinti. „Apie darbuotojų atleidimo priežasčių ir sąlygų monitoringą šiandien mums belieka tik svajoti”, - sakė D.Petrylaitė.
Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkės Gražinos Gruzdienės teigimu, spaudimas išeiti savo noru darbovietėse šiandien milžiniškas ir daugybė darbuotojų palūžta. O dauguma šitaip atleistųjų ateityje neturės jokių galimybių pasinaudoti Europos globalizacijos fondo parama bedarbiams: parama neteikiama iš darbo išėjusiesiems savo noru.

Daiva Petrylaitė: „Tai - ne tik teisinė problema”

Kai verslo savininkas duoda akivaizdžiai neteisėtus nurodymus parduotuvių direktoriams, jie kaip darbdavio atstovai ne tik gali, bet ir privalo atsisakyti tokius nurodymus vykdyti. Mat jie yra įgalioti priimti darbuotojus, organizuoti jų darbą bei sudaryti tinkamas darbo sąlygas. Įvykdžius neteisėtus nurodymus jiems patiems grėstų administracinė atsakomybė už darbo įstatymų pažeidimą. Net moraline prasme nesuvokiama, kaip žmogus gali ryžtis tokių nurodymų įgyvendinimui. Žinoma, atsisakius vykdyti savininko nurodymus, ir pačiam direktoriui kyla grėsmė netekti darbo. Tuomet jau tektų inicijuoti teismo procesą ir įrodinėti, kad jis pasielgė teisingai ir pilietiškai, bei prisiteisti atitinkamą kompensaciją už patirtą turtinę bei neturtinę žalą. Taip turėtų elgtis kiekvienas sąžiningas įmonės vadovas ir pilietiškas mūsų visuomenės narys, bet čia susiduriame su tuo nelemtu lietuvišku mentalitetu „gerai, kol man gerai”.

Sujudo prekybos centrų darbuotojai

Tam, kad galėtų apsaugoti savo narius nuo psichologinio teroro, nepamatuoto darbo krūvio, neteisėtų atleidimų ir atlyginimų pjovimo, spalio viduryje profesinė sąjunga buvo įkurta ir „Norfoje”. Samdomų darbuotojų profesinė sąjunga vienija „Norfos”, „Iki” ir „Maximos” darbininkus. „Bet pagrindas daugiausia iš „Norfos”, iš čia žmonių buvo 32. Tai didžiosios „Norfos” Lazdijuose darbuotojai”, - pasakojo Jonas Kaveckis, „Norfos” apsaugos darbuotojas ir naujos profesinės sąjungos valdybos narys. Paklaustas, kuo galės darbuotojų atleidimo atveju padėti savo nariams profesinė sąjunga, jis tvirtino, kad bus siekiama bent jau to, kad darbuotojai nebūtų atleidžiami be jokių išeitinių išmokų. Kaip į darbuotojų atstovybę sureagavo darbdaviai, laikantys atleidžiamuosius „tinginiais ir prasižengėliais”? „Girdėjau, kad yra sutrikę ir šokiruoti, kaip toliau bus, nežinau”, - pokalbį baigė profesinės sąjungos valdybos narys J.Kaveckis.

Patiko (25)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras